Vilniaus katedros varpinė
Didieji varpai
skaityti plačiau
Atgal
Didieji varpai skamba kviesdami į šv. Mišias, liturginių iškilmių, įvairių minėjimų ir švenčių proga. Senieji katedros varpai pražuvo per įvairias negandas. Iki šių dienų išliko tik du, skelbiantys laikrodžio dūžius. Taigi 2002 m. Kelno arkivyskupas Joachimas Meisneris padovanojo Vilniaus arkikatedrai šešis naujai nulietus varpus, kurių skambėjimo galima pasiklausyti iš arti 17 val.
Vilniaus katedros varpinė
skaityti plačiau
Atgal
Varpinė – svarbi Vilniaus arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių komplekso dalis, miesto simbolis. Varpinės istorija siekia XIII a. vidurį, dabartinę išvaizdą ji įgavo XIX a. pradžioje. Pastato viršuje laiką skaičiuoja seniausias miesto laikrodis, į šv. Mišias kviečia varpų skambėjimas, atsiveria netikėta Vilniaus panorama.
Sovietmečiu buvo nuspręsta katedros varpinėje įrengti kariljoną. Iš uždarytų Lietuvos bažnyčių čia atvežti įvairaus dydžio varpai. Jie gręžti, frezuoti, šlifuoti, tačiau varpų suderinti nepavyko. 2009 m. jie restauruoti Kelno arkivyskupijos restauravimo dirbtuvėse. Dalis varpų grįžo į bažnyčias, iš kurių buvo išvežti, kiti eksponuojami varpinėje.
Varpinės panorama
skaityti plačiau
Atgal
Vilniaus katedros varpinės bokšto aukštis – 52 m. Tai vienas seniausių ir aukščiausių pastatų senamiestyje. Užlipus į bokštą, atsiveria įspūdinga Vilniaus panorama: senamiesčio pastatai, Gedimino prospektas, šv. Petro ir Povilo bažnyčia, puikiai matomos Katedrą puošiančios skulptūros.
Varpinės laikrodis
skaityti plačiau
Atgal
Katedros varpinės laikrodis – pats seniausias mieste. Manoma, į bokštą jis buvo įkeltas dar XVII a. Varpinės laikrodžio mechanizmui – apie 350 metų. Rimtesnio remonto reikėjo tik kartą, 1803-aisiais. Skaičiuoti laiką miestiečiams padeda žymių meistrų – Jono Delamarso ir Gustavo Miorko – lieti varpai, skambantys kas ketvirtį ir valandą. Varpinės viršuje galima apžiūrėti du išlikusius senuosius laikrodžio ciferblatus.
Šv. Joachimo varpas
skaityti plačiau
Atgal
Pagal seną tradiciją kiekvienas bažnyčios varpas turi vardą, simbolinį ženklą ir įrašą lotynų kalba. Pats didžiausias varpas, sveriantis 2595 kg, buvo pakrikštytas Joachimo vardu – kardinolo Joachimo Meisnerio šventojo globėjo garbei. Ant varpo matomas inkaras simbolizuoja viltį, o užrašas skelbia: Spes nostra firma („Mūsų viltis tvirta“).
Šv. Kazimiero varpas
skaityti plačiau
Atgal
Antrasis didžiausias varpas, sveriantis 1505 kg, paskirtas šv. Kazimierui. Ant šono buvo išlietas šio šventojo skaistumą simbolizuojančios lelijos horeljefas ir užrašyti karalaičio pamėgto himno žodžiai: Omni die dic Mariae („Tu kasdieną šlovink Mariją“). Ši giesmė labai populiari ir Vokietijoje, kur varpas pagamintas.