Albertas Goštautas (1480–1539) – Martyno Goštauto ir Alšėnų kunigaikštytės Onos sūnus, LDK kancleris ir Vilniaus vaivada, dėl savo politinės įtakos XVI a. I p. vadintas „Lietuvos vicekaraliumi“. Jis buvo vienas pirmųjų išsilavinusių Lietuvos didikų, pasižymėjęs įspūdinga fundacine veikla, įamžinusia visos giminės atminimą. Brangų raudono marmuro paminklą po tėvo mirties greičiausiai užsakė sūnus Stanislovas, pirmasis karalienės Barboros Radvilaitės vyras. Jam mirus Goštautų giminė išnyko, tad paminklas nebuvo pabaigtas, išliko tik antkapio plokštė, kurioje didikas vaizduojamas su renesansiniais riterio šarvais, kalaviju ir vėliava.

Plokštė suniokota per XVII a. vid. karus, tačiau joje galima įžvelgti ir individualius vieno garsiausių Lietuvos didikų bruožus, ir Alberto Goštauto herbą, kuriame sukomponuoti tėvo, motinos ir abiejų senelių giminių ženklai. Išlikusi LDK kanclerio, Vilniaus vaivados Alberto Goštauto antkapinio paminklo plokštė su reljefine figūra – seniausias Lietuvos memorialinės skulptūros kūrinys, turintis ir gotikos, ir renesanso dailės bruožų.