Katedros kairės navos gale, kabo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto portretas, tapytas Lietuvoje XVII–XVIII amžiuje. Kunigaikštis Vytautas paveiksle vaizduojamas su didžiojo kunigaikščio kepure ant galvos ir mantija ant šarvų. Iki 1854 m. paveikslas kabojo Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje, kurioje meldėsi vienuoliai augustinai, pirmąją Lietuvoje savo vienuolyno fundaciją gavę būtent iš didžiojo kunigaikščio Vytauto. Šis atvaizdas ir buvo nutapytas jo funduotai Lietuvos Brastos augustinų bažnyčiai.

Po portretu įkomponuota juodo marmuro plokštė, apjuosta smiltainio rėmais. 1573 m. pirmąjį paminklą Vytautui pastatė Bona Sforza, tačiau jis sunyko per 1610 m. gaisrą. Dabartinė lenta sukurta 1853 m. Eustacijaus Tiškevičiaus iniciatyva. Memorialo autorius skulptorius Juozapas Kozlovskis.