1617 m.
Ordo S. Basilii Magni / Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas

Šv. Bazilijaus (329–379) regula – Rytų  krikščionių vienuolinio gyvenimo pagrindas. Po 1596 m. sudarytos Brastos unijos ji buvo pritaikyta rytų apeigų katalikų vienuoliniam ordinui, XVII a. gimusiam Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Bazilijonai derino ortodoksų vienuoliams įprastą askezę ir kontempliatyvų gyvenimą su aktyvia misijine ir sielovados veikla, būdinga katalikų vienuolių ordinams.

Švč. Trejybės cerkvė ant kalvos rytinėje Vilniaus pusėje besiformuojančiame civitas Ruthenica („rusėnų mieste“) iškilo dar XIV a, tačiau tiksliai nežinoma, kada prie jos pradėjo veikti stačiatikių vienuolynas. 1514 m., atsidėkodamas Dievui už pergalę Oršos mūšyje, Lietuvos didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis pasirūpino, kad šioje vietoje iškiltų mūrinė stačiakampio plano gotikinė cerkvė ir vienuolyno pastatai. Kai 1596 m. po Brastos unijos užgimė nauja graikų apeigų katalikų (unitų) Bažnyčia, šis iki tol buvęs svarbus stačiatikybės židinys tapo itin reikšmingu naujosios konfesijos centru. Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas, arba bazilijonai, tapo viena iš svarbiausių jėgų įgyvendinant bažnytinę uniją. Švč. Trejybės vienuolyno arkimandritas, vėliau ‒ Kijevo metropolitas Juozapas Benjaminas Rutskis pagal katalikų vienuolių ordinų pavyzdį iš esmės reformavo vienuolinį gyvenimą Vilniaus ir keliuose kituose unitų vienuolynuose. Jo darbus pratęsė vienuolis Juozapatas Kuncevičius (1623 m. Polocke nukankintas stačiatikių ir pripažintas pirmuoju suvienytosios Bažnyčios kankiniu). 1617 m. iki tol autonomiškos unitų vienuolių bendruomenės buvo sujungtos į centralizuotą Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną ir įsteigta bazilijonų Švč. Trejybės provincija, XVIII a. padalyta į Švč. Trejybės (Lietuvos) ir Dievo Motinos Globos (Lenkijos) provincijas. Bazilijonai derino stačiatikių vienuoliams įprastą askezę ir kontempliatyvų gyvenimą su aktyvia misijine ir sielovados veikla, būdinga katalikų vienuolių ordinams. Vilniaus vienuolyne nuo 1628 m. veikė spaustuvė, kurioje spausdinti ir lietuviški leidiniai. Iš karto po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų bazilijonų veikla nebuvo varžoma. Tačiau 1839 m. buvo nutraukta bažnytinė unija ir Vilniaus bazilijonai bei bazilijonės formaliai perėjo į stačiatikybę. 1865 m. buvo oficialiai uždarytas Švč. Trejybės vienuolynas. Vėliau, keičiantis santvarkoms, Švč. Trejybės bažnyčia ir vienuolynas ėjo iš rankų į rankas, sovietmečiu bažnyčia buvo paversta mokslinių bandymų laboratorija. 1994 m. bazilijonai ir vėl sugrįžo į savo vienuolyną.