1517 m.
Ordo Fratrum Minorum / Mažesniųjų brolių ordinas

Dėl pranciškonų atliekamos svarbios sielovadinės misijos XIV–XV a. buvo oficialiai švelninami steigėjo palikti griežti neturto reikalavimai. Tai buvo nepriimtina šv. Pranciškaus priesakų besąlygiškai besilaikantiems broliams. Vieną svarbiausių reformų sąjūdžių XV a. I pusėje inicijavo šv. Bernardinas Sienietis ir šv. Jonas Kapestranas. Jų sekėjams – pranciškonams observantams, Lietuvoje vadintiems bernardinais, – 1446 m. suteiktos autonomijos Pranciškonų ordine teisės, o 1517 m. įkurtas savarankiškas ordinas.

Pirmieji bernardinai Lenkijoje įsikūrė 1453 m. Krokuvoje Šv. Jono Kapestrano iniciatyva ir parėmus karaliui Kazimierui Jogailaičiui. Šis monarchas 1469 m. įkurdino bernardinus ir Vilniuje. XV–XVI a. sandūroje prie Vilnelės iškilęs gotikos pastatų kompleksas – Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino bažnyčia, vienuolynas ir jam priklausanti Šv. Onos koplyčia – vienas įspūdingiausių Lietuvoje vėlyvųjų viduramžių architektūros ir dailės ansamblių. Lietuvoje įsikūrę bernardinai pradžioje priklausė Lenkijos provincijai, o 1530 m. Alberto Goštauto ir Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių iniciatyva, karaliui Žygimantui Senajam palaikant, įkurta savarankiška Lietuvos provincija, pirmoji Lietuvos vienuolijų istorijoje.

Vilniaus bernardinų konventas beveik keturis šimtmečius buvo pats reikšmingiausias Lietuvoje: čia buvo vyresniojo buveinė, naujokynas ir studijos. Čia telkėsi pati gausiausia provincijos brolių bendruomenė. Vilniaus bernardinai galėjo pasigirti viena turtingiausių visoje provincijoje, tuomet didžiausia tarp Vilniuje veikusių vienuolynų, biblioteka. Bernardinų bažnyčioje veikė Šv. Onos, Šv. Barboros ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo brolijos, savo altorius turėjo knygrišių, kepurininkų, mūrininkų ir dailidžių, stalių, šaltkalvių cechai. 1864 m. Vilniaus bernardinų konventas, kurio kai kurie broliai prisidėjo prie 1863 m. sukilimo, buvo uždarytas. Vienuolyno pastatuose iš pradžių įsikūrė Rusijos kariuomenė, po Pirmojo pasaulinio karo – Stepono Batoro universiteto Dailės fakultetas, po Antrojo pasaulinio karo – Valstybinis dailės institutas (dabar – Vilniaus dailės akademija). Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino bažnyčia sovietmečiu buvo paversta dailininkų dirbtuvėmis. Tikrieji šeimininkai į apleistą buveinę grįžo 1994 m.