1216 m.
Ordo Praedicatorum /  Pamokslininkų ordinas

Šv. Dominykas (1170–1221) kvietė skelbti Evangeliją taikiu pamokslavimu, disputais tarp žmonių, atsisakant ginkluotų Kryžiaus žygių. Intelektualumu išgarsėję dominikonai, iš pradžių kūręsi didesniuose universitetiniuose miestuose, ilgainiui tapo galinga visuotinės reevangelizacijos jėga krikščioniškajame pasaulyje.

Pamokslininkų ordino misionieriai, kaip manoma, Vilniuje lankėsi jau XIII–XIV a., bet stabiliai įsikūrė gerokai vėliau. 1501 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras skyrė fundaciją Vilniuje jau stovėjusiai Šv. Dvasios bažnyčiai ir atidavė ją dominikonams. 1647 m. buvo patvirtinta Lietuvos Šv. Angelo Sargo provincija, jungusi jau 12 vienuolynų. Vilniaus Šv. Dvasios konventas tapo pagrindiniu ir didžiausiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dominikonų vienuolynu (XVI a. jame nuolat gyvendavo apie 60, 1748 m. – 116 vienuolių). Čia veikė noviciatas ir generalinės studijos, buvo didžiulė (daugiau nei 5 tūkstančių tomų) biblioteka. 1581 m. prie bažnyčios dominikonai subūrė Rožinio broliją, vėliau veikė ir Šv. Angelo Sargo brolija. 1642 m. priemiestyje Lukiškėse buvo įkurtas antrasis dominikonų vienuolynas Vilniuje, kurio fundatoriumi buvo Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius. Lukiškėse įsikūręs Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo vienuolynas netrukus išgarsėjo ir dabar bažnyčioje esančiu stebuklingu Dievo Motinos paveikslu. Trečiasis dabartinėje Vilniaus teritorijoje esantis dominikonų vienuolynas įsteigtas Verkiuose. Pasibaigus karui su Maskva, Vilniaus vyskupas Jurgis Bialozoras kaip padėką už Tėvynės išlaisvinimą 1664 m. inicijavo Kalvarijų komplekso įkūrimą Verkiuose, o 1669 m. baigtas statyti Kryžiaus kelio ansamblis buvo perduotas Šv. Dvasios vienuolyno dominikonų globai. Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo dominikonai  Vilniuje patyrė caro valdžios represijas. Šv. Dvasios konventas 1844 m. panaikintas, jo patalpose įkurdintos įvairios įstaigos, įrengti butai ir netgi kalėjimas. Bažnyčia neuždaryta, bet paversta parapine. Tais pačiais metais panaikintas ir Lukiškių dominikonų vienuolynas, o sovietmečiu buvo uždaryta ir jo bažnyčia ir naudota kaip sandėlis. Paskutinį Vilniaus pašonėje dar veikusį Verkių dominikonų vienuolyną caro valdžia uždarė 1850 m. Parapine tapusios bažnyčios ir koplyčių ansamblis išliko iki 1963 m., kai sovietų valdžios potvarkiu Kalvarija buvo nugriauta (atgavus nepriklausomybę – atstatyta). Pamokslininkų ordinas į Lietuvą grįžo 1992 m. ir įsikūrė Šv. Pilypo ir Jokūbo vienuolyne.