Vilnius (?), XVI a. pab. (po 1591 m.) – XVII a. pr. (iki 1621 m.).
Sidabras: kalimas, liejimas, kalstymas, puncavimas, graviravimas, auksavimas

Komuninė buvo skirta Rygos Šv. Jokūbo bažnyčiai, o 1621 m. jėzuitams iš ten pasitraukus atvežta į Vilnių. Priklausomybę Rygos bažnyčiai patvirtina išskirtinė puošmena ant dangtelio – po renesansiniu baldakimu stovinti, bažnyčios titulą simbolizuojanti šv. apaštalo Jokūbo vyresniojo figūrėlė su būdingais atributais – knyga, piligrimo lazda, gertuve ir netgi kriaukle papuošta skrybėle. Sunkiau identifikuojami ant komuninės noduso pavaizduoti trys šventieji taip pat sietini su jėzuitais. Vienas jų – šv. komuniją iš angelo priimantis šv. Stanislovas Kostka. Antrasis jaunuolis, kuriam virš galvos angelas tiesia kankinio vainiką, greičiausiai yra šv. Aloyzas Gonzaga. Trečiasis, barzdotas vyras renesansine šukuosena sunkiausiai atpažįstamas, bet tikėtina, kad čia pavaizduotas Tolimųjų Rytų misijose 1552 m. miręs šv. Pranciškus Ksaveras. Komuninės sukūrimo metu visi trys asmenys arba dar nebuvo, arba ką tik buvo paskelbti palaimintaisiais, todėl mažyčius portretus ant komuninės galėtume laikyti vienais pirmųjų Jėzaus Draugijos šventųjų atvaizdų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose katalikiškose šalyse. Šios nuostabios komuninės puošyboje slypinčias prasmes svariai papildo ir ant aštuonlapės pėdos esantys simboliai: tradicinė jėzuitų emblema IHS ir mitinis paukštis feniksas, kuris simbolizuoja reformaciją Livonijoje įveikusią, tarsi paukštis iš pelenų atgimusią katalikybę.