Vilnius, XV a. pab. – XVI a. pr. (?), XVI a. II p. – XVII a. pr., restauruota XIX a.
Sidabras: kalimas, liejimas, kalstymas, puncavimas, graviravimas, karpymas, auksavimas, stiklas

Bernardinų bažnyčios didžioji monstrancija nuo seno laikyta karaliaus Kazimiero Jogailaičio (1427–1492 m.) dovana vienuolynui jo įkūrimo proga. Tačiau pagrįstų abejonių kyla dėl jos sukūrimo laiko. Atskirų dalių stiliaus ir plastikos skirtumai verčia manyti, kad unikalios struktūros monstrancija galėjo būti sukurta XVI a. II pusėje ar XVII a. pradžioje panaudojant išlikusias senesnio dirbinio dalis arba ankstyvesnes liejimo formas. Tai galėjo įvykti po 1564 m. gaisro, kai ilgai, net kelis dešimtmečius, buvo atstatomas smarkiai nukentėjęs bernardinų vienuolynas.

Vilniaus bernardinai monstranciją labai brangino. Kai 1655 m. rusų kariuomenė užėmė Vilnių ir kurį laiką nevaržomai šeimininkavo vienuolyne, monstrancija su kitomis didžiausiomis vertybėmis buvo užkasta darže ir tik todėl išliko.