Vilnius, XVIII a. II p. (angelai-žvakidės – XIX a. pr.)
Paveikslai – drobė, medis, aliejiniai dažai; paveikslo aptaisai, karūna ir angelai – vario lydinio skarda: kalimas, karpymas, kalstymas, puncavimas, sidabravimas; altorėlis – medis: staliaus ir drožėjo darbai, dažymas, auksavimas

Grakščių formų ažūrinis rokoko stiliaus procesijų altorėlis kadaise priklausė Vilniaus augustinų vienuolyno bažnyčiai. Jo retabulo paveiksluose nutapyti šiam konventui ypač reikšmingi atvaizdai: vienoje pusėje – didžiajame bažnyčios altoriuje kabojusio, stebuklais garsėjusio Švč. Mergelės Marijos Ramintojos paveikslo kopija, kitoje pusėje – svarbiausio ordino šventojo, Hipono vyskupo Augustino atvaizdas. Šv. Augustinas pavaizduotas tradiciškai – su hierarchui būdinga apranga ir insignijomis, iškeltoje rankoje laikantis degančią širdį, simbolizuojančią Dievo meilės dvasingumą. Fone nutapytas peizažas primena legendinį šv. Augustino susitikimą su vaiku, kriaukle bandžiusiu išsemti jūrą. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos paveiksle pakartota stebuklingojo pirmavaizdžio kompozicija. Paveikslas papuoštas sidabruotu kalstyto metalo aptaisu, kuriame pavaizduotas Marijos rankose laikomas odinis diržas – skaistybę išreiškiantis augustinų vienuolių aprangos elementas.