Vilnius, XVIII a. III ketv.

Vario lydinys, kalimas, kalstymas, sidabravimas, auksavimas; medis; stiklas; relikvijų dėžutėse – šilkas; popierius: paperoles technika, auksavimas

Rokokinių relikvijorių viduje iš karpyto popieriaus, stiklo ir audinių skiaučių sukurtos trapios kompozicijos relikvijoms papuošti. Visose relikvinėse atsikartoja karmelitiški simboliai – širdis, žvaigždė ir kalnas su kryžiumi. Du pastarieji motyvai sudaro basųjų karmelitų ordino emblemą – tai Karmelio kalnas su kryžiumi ir trimis žvaigždėmis, simbolizuojančiomis Švč. Mergelę Mariją, pranašus Eliją ir Eliziejų. Širdies motyvas basųjų karmelitų tradicijoje primena Šv. Teresės Avilietės viziją, kai pasirodęs serafimas auksine strėle pervėrė mistikės širdį, pripildydamas ją Dievo meilės. Šias relikvines galėjo išpuošti Vilniaus Šv. Juozapo konvento vienuolės. Basosios karmelitės garsėjo panašia menine veikla, popierinių, šilkinių, vaško gėlių ir vaisių gamyba, karpiniais.