Vilnius, po 1785 m.
Medis, staliaus ir drožėjo darbai, auksavimas; stiklas, šilkas, aksomas, metalas (sidabras?)

Edikulos formos mediniame įstiklintame relikvijoriuje ant pagalvėlės padėta kaukolė. Fone ant raudono audeklo pritvirtintos dar trys mažesnės šventųjų relikvijos su įrašais. Po pagalvėle rasti du dokumentai, liudijantys, kad šv. Felicisimo galvos relikvija buvo paimta iš Romos katakombų ir 1676 m. padovanota Mažosios Lenkijos ir Lietuvos bernardinų provincijolui Gabrieliui Rotermundui. 1676 m. gruodžio 17 d. jos autentiškumą patvirtino Vilniaus vyskupijos administratorius Mikalojus Steponas Pacas, leidęs relikviją viešai gerbti. Provincijolas šv. Felicisimo relikviją perdavė Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčiai. Antrasis, 1777 m. bernardinui Jonui Nepomukui Pacevičiui išduotas, dokumentas liudija iš Romos Priscilės katakombų paimtų šventųjų kankinių Urbono, Jukundo, Pijaus ir Kastos relikvijų autentiškumą. Prieraše teigiama, kad jų tikrumą patvirtino Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis 1786 m. gegužės 15 d. Veikiausiai tada visos penkios relikvijos buvo sukomplektuotos dabartiniame mediniame relikvijoriuje. Gabrieliaus Rotermundo dovanota šv. Felicisimo galvos relikvija paminėta bernardinių dokumentuose jau 1678 m. tarp Švč. Mergelės Marijos paveikslui priklausiusių brangenybių. Tada ji buvo įdėta į specialiai padarytą sidabru papuoštą relikvijorių.