1198 m.
Ordo Sanctissimae Trinitatis et Captivorum / Švč. Trejybės ir belaisvių ordinas

Šv. Jonas Matietis (1160–1213) kartu su šv. Feliksu Valua  (1127–1212) Trinitorių ordiną įkūrė Kryžiaus žygių epochoje. Vienuolija, pasišventusi Švč. Trejybei, nuo pat įkūrimo vykdė išskirtinę misiją – išpirkti į musulmonų nelaisvę patekusius krikščionis.

Trinitorius į Lietuvą pakvietė vyriausiasis kariuomenės vadas – LDK etmonas ir Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega. 1693 m. į Vilnių atvyko „ispaniškos“, reformuotosios (basųjų trinitorių), ordino atšakos atstovai. Tais pačiais metais Sapiega skyrė jiems fundaciją Antakalnyje, savo dvaro teritorijoje. 1694–1696 m. iškilo mūrinis vienuolynas. Švč. Atpirkėjo Jėzaus Nazariečio titulo trinitorių bažnyčia konsekruota 1716 m. Antakalnio konventas tapo svarbiausiu centru 1726 m. įkurtoje Abiejų Tautų Respublikos Šv. Joakimo trinitorių provincijoje. Vienuolynas veikė kaip kolegija – studijų namai, kuriuose filosofinį ir teologinį išsimokslinimą įgydavo trinitorių vienuoliai. Jų šventovė garsėjo stebuklinga Jėzaus Nazariečio statula. Antrąjį trinitorių vienuolyną Vilniuje 1700 m. įkūrė Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis. Žemę vienuolynui jis skyrė netoli vyskupams priklausiusio Verkių dvaro ir vietovę pervadino Trinapoliu. Trinapolyje veikė Šv. Joakimo provincijos trinitorių naujokynas. Šis vienuolynas panaikintas 1832 m. Pastatai paversti kareivinėmis ir ligonine, vėliau perduoti Rusijos stačiatikių bažnyčiai. Antakalnio trinitorių vienuolynas visoje buvusioje Šv. Joakimo provincijoje gyvavo ilgiausiai – iki 1864 m. Tada buvo uždarytas ir atiduotas Rusijos armijos reikmėms, o bažnyčia paversta cerkve. Trinitorių vienuolija į Lietuvą niekada nebegrįžo.