Kryžius – Vilnius (?), 1530–1539 m.; krištolinės dalys – Venecija, apie 1300 m. (?); pėda – Vilnius, po 1836 m.
Sidabras: kalstymas, kalimas, graviravimas, puncavimas, auksavimas; kalnų krikštolas, ametistai, špineliai; pėda – medis: drožyba, auksavimas

Šv. Eustachijaus relikvijas saugantį kryžių Vilniaus katedrai testamentu paliko Geranainių grafas Albertas Goštautas. Relikvijoriaus meistras buvo puikus Renesanso epochos menininkas. Manoma, kad krištolinis kryžius ir stambieji brangakmeniai jo apačioje yra kur kas senesni – panašios formos dirbiniai pagal bizantinius auksinius pavyzdžius nuo XIII a. II pusės buvo daromi Venecijoje. Relikvijoriaus centre – krištolines šakas jungianti konstrukcija ir sidabrinės auksuotos kryžiaus puošmenos su Nukryžiuotuoju. Metalinės kryžmos detalės kalstytos renesansiniu vynmedžio šakelių motyvu ir sekant to meto mada papuoštos Romos imperatorių atvaizdais.