>
Katedra. Požemiai. Varpinė
Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
skaityti plačiau
Atgal
Vilniaus katedra – viena seniausių Lietuvos bažnyčių. Per daugiau nei 600 metų ne kartą perstatyta, dabartinę išvaizdą katedra įgavo XIX a. pradžioje (arch. Laurynas Gucevičius). Nuo 1387 m. iki XX a. vidurio katedra be pertrūkio tarnavo tikintiesiems. Sovietmečiu, 1949–1989 metais, katedra kaip maldos vieta buvo uždaryta, čia ilgą laiką veikė paveiklsų galerija. Tik 1988 m. katedra sugrąžinta tikintiesiems, 1989 m. vasario 5 d. iškilmingai atšventinta. Šiandien ilgą ir turtingą Vilniaus katedros istoriją ir nuolatinę jos svarbą liudija viduje išlikusios įvairaus laikotarpio epitafijos, antkapiai, memorialinės plokštės, dailės, auksakalystės ir skulptūros kūriniai.
0:00
0:00
Skulptūros katedros fasade
skaityti plačiau
Atgal
Katedros frontoną puošia trys monumetalios skulptūros: šv. Stanislovas, šv. Elena ir šv. Kazimieras. Timpane vaizduojama iš tvano išsigelbėjusio Nojaus auka. Penkiuose horeljefuose (Tomasso Righi; 1786–1792) pasakojama apie įvykius, aprašytus Apaštalų darbuose: apaštalai gauna Šventąją Dvasią, Petras skelbia pamokslą miniai, Kristaus vardu išgydo luošą elgetą, Paulius prikelia mirusį jaunuolį, o krikščionių bendruomenę norėję apgauti Ananijas ir Sapfyra netikėtai miršta. Priekinio fasado šonų nišose –Senojo Testamento veikėjai Abraomas ir Mozė. Greta jų, arčiau įėjimo, – Naujojo Testamento skelbėjai, evangelistai Matas, Morkus, Lukas ir Jonas. 
0:00
0:00
Katedros pietinis fasadas
skaityti plačiau
Atgal
Iš pietų pusės katedros išorėje matomos septynios rokoko stiliaus šventųjų valdovų skulptūros, sukurtos 1754 m. Jos buvo čia perkeltos iš 1832 m. caro valdžios iš katalikų atimtos Šv. Kazimiero bažnyčios.
0:00
0:00
Katedros šiaurinis fasadas
skaityti plačiau
Atgal
Iš šiaurės pusės katedros išorėje matomos penkios rokoko stiliaus stiuko skulptūros, vaizduojančios jėzuitų ordino šventuosius (1754–1768 m.). Jos buvo čia perkeltos iš 1832 m. katalikams uždarytos Šv. Kazimiero bažnyčios.
0:00
0:00
Per šimtmečius katedroje surinktas turtingas lobynas, kriptose po bažnyčia laidoti vyskupijai ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei nusipelnę asmenys. Šventovė garsėja šv. Kazimiero relikvijomis ir koplyčia, stebuklingu Sapiegų Dievo Motinos atvaizdu.
0:00
0:00
Didysis altorius
skaityti plačiau
Atgal

Arkikatedros didįjį altorių sudaro trys dalys. Pirmoji, įrengta kiek aukščiau už kitas, papuošta Dievo Apvaizdos ženklu; virš jo iškyla kryžius su Kristaus figūrėle. Antroji dalis išsiskiria puošniu tabernakuliu.

Tabernakulis – puošni dėžutė, skirta Švč. Sakramentui laikyti. Katedroje ji buvo papuošta iškaltais pasakojimais apie Didžiojo Ketvirtadienio įvykius: Paskutinę Vakarienę, Jėzaus patarnavimą mokiniams plaunant jų kojas, maldą Alyvų kalne. Tabernakulio viršuje įrengtas gaubtas kryžiui ar monstrancijai, šalia jo – Lietuvos ir Vilniaus vyskupijos globėjų – šv. Kazimiero ir šv. Stanislovo – skulptūrėlės.

Naujasis altorius, ant kurio dabar laikomos šv. Mišios, įrengtas 2007 m. pagal Vatikano II Susirinkimo nurodymus.

0:00
0:00
Katedros paveikslai
skaityti plačiau
Atgal

Centrinėje navoje ant piliorių sukabinti Dvylikos apaštalų paveikslai nutapyti Pranciškaus Smuglevičiaus.

Costantino Villani specialiai šiai šventovės erdvei nutapė 16 didelių paveikslų. Tai Lietuvoje išraiškingiausias paveikslų ciklas Šv. Rašto temomis. Žiūrint į altorių, kairėje pusėje pavaizduotos Naujojo Testamento temos, dešinėje – Senojo.

Dešinėje navoje, sienų plokštumose virš koplyčių tarp piliastrų, kabo aštuoni Senojo Testamento siužetus vaizduojantys paveikslai. Einant nuo šv. Kazimiero koplyčios link vargonų choro – „Žmogaus sutvėrimas“,
„Abelio nužudymas“, „Abraomo auka“, „Jokūbo sapnas“, „Juozapas kalėjime“, „Mozė ant Sinajaus kalno“, „Jozuės pergalė“, „Saliamono teismas“.

Kairėje pusėje kabo kiti aštuoni dailininko Costantino Villani paveikslai. Nuo zakristijos einant vargonų choro link – „Arkangelo Gabrieliaus apreiškimas Marijai“, „Jėzaus Kristaus gimimas“, „Kūdikių žudynės“, „Trijų Karalių pagarbinimas“, „Bėgimas į Egiptą“, „Kristaus krikštas“, „Kristaus guldymas į kapą“, „Šventosios Dvasios atsiuntimas“.

0:00
0:00
Šv. Kazimiero koplyčia
skaityti plačiau
Atgal

Šv. Kazimiero koplyčia – išskirtinė Vilniaus katedros puošmena ir ypatingas maldingumo centras, iki šiol traukiantis tiek turistus, tiek piligrimus.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero (valdė 1440–1492) antrasis sūnus Kazimieras (1458–1484) pagarsėjo sugebėjimu valdyti ir pamaldžiu gyvenimo būdu. Mirė dar visai jaunas, buvo palaidotas Vilniaus katedroje, kur veikiai tikintieji ėmė patirti įvairias malones. Netrukus po mirties buvo pradėtas karalaičio kanonizacijos procesas. XVII a. pradžioje karalaitis oficialiai patvirtintas šventuoju, 1604 m. Vilniuje tai paminėta didelėmis iškilmėmis.

Dabartinė koplyčia statyta 1623–1636 metais valdovų Vazų – šv. Kazimiero brolio anūko Zigmanto ir proanūkio Vladislovo – iniciatyva. Ją projektavo ir statė puikūs italų architektai Matteo Castello ir Costante Tencalla. Tai buvo pirmasis (ir labai retas) pastatas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kurio puošyboje vyrauja marmuras. Koplyčios išorė dekoruota mūsų kraštuose taip pat reto smiltainio plokštėmis. 1636 m. į koplyčią iškilmingai buvo perkeltos karalaičio relikvijos. XVII a. pabaigoje koplyčios kupolas ir altorius buvo papuošti itin meistriška stiuko lipdyba.

0:00
0:00
Šv. Kazimiero sarkofagas
skaityti plačiau
Atgal
Šv. Kazimiero sarkofagas pagamintas XVIII a. vid., manoma, Vilniaus auksakalio Jono Kristupo Gronemano. Skulptūroje pavaizduotas karalaitis dešinėje rankoje laiko kryžių – tikėjimo simbolį, kairėje – leliją, simbolizuojančią skaistumą. Stiuko lipdinių kompozicija už sarkofago (aut. Giovanni Pietro Perti) vaizduoja šventojo triumfą danguje: angelai ir debesys supa Švč. Mergelę Mariją su Kūdikėliu Jėzumi, pasitinkančius šv. Kazimierą.
0:00
0:00
Trirankis Šv. Kazimieras
skaityti plačiau
Atgal
Seniausiame Lietuvos globėjo atvaizde (XVI a.) šv. Kazimieras vaizduojamas su trimis rankomis. Pasak legendos, norėdamas pakeisti nutapytos dešinės rankos gestą, dailininkas ją uždengęs dažų sluoksniu ir nutapęs kitą, nukreiptą krūtinės link, tačiau užtapyta ranka pro dažų sluoksnį išlindo. Iš tiesų trys rankos simbolizuoja šventojo karalaičio dosnumą, šioje vietoje patiriamų malonių gausą. Paveikslas papuoštas sidabro aptaisais, pagamintais XVIII a. I ketvirtyje.
0:00
0:00
Šv. Kazimiero karsto atidarymas
skaityti plačiau
Atgal
Freska (aut. Michelangelo Palloni), nutapyta ant koplyčios rytinės sienos, pasakoja apie 1604 m. rugpjūčio 16 d. įvykius. Praėjus 120 metų po karalaičio mirties buvo atidarytas jo karstas, palaikai rasti nesuirę ir net skleidžiantys malonų kvapą. O karstas atvertas dėl 1602 m. pradėtos karalaičio kanonizacijos bylos. Šis įvykis tapo dar vienu Kazimiero šventumo įrodymu.
0:00
0:00
Uršulės prikėlimas iš mirties
skaityti plačiau
Atgal
Vakarinę šv. Kazimiero koplyčios sieną puošia Michelangelo Palloni tapyta scena, vaizduojanti pirmą žinomą šv. Kazimiero stebuklą – prie šventojo karsto atsigavusią mergaitę Uršulę, kurią, laikytą mirusia, tėvai pavedė šv. Kazimiero globai.
0:00
0:00
Švč. Sakramento (Vyskupų) koplyčia
skaityti plačiau
Atgal
Koplyčia, XVI a. funduota vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių, pašvęsta šv. Marijai Magdalietei, vėliau vadinta Vyskupų, nes po ja esančioje kriptoje buvo laidojami Vilniaus katedros vyskupai. Tabernakulyje ant šios koplyčios altoriaus saugomas Švenčiausiasis Sakramentas. Virš tabernakulio – paveikslas „Kristus – Geroji Viltis“. Paveiksle, nutapytame Ispanijoje 1873 m. (aut. Gonzala Nunez), pasakojama apie Viešpaties gailestingumą. Vaizduojama, kaip Kristus išperka grandinėmis surakintą kalinį.
0:00
0:00
Goštautų koplyčia
skaityti plačiau
Atgal

XV a. pastatyta koplyčia priklausė didikų Goštautų šeimai, jos nariai laidoti po grindimis išmūrytoje kriptoje.

Rytinėje ir vakarinėje koplyčios sienose išliko du vertingi XVI a. antkapiai.
Pirmasis skirtas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kancleriui Albertui Goštautui (aut. Bernardo Zanobi da Gianotti). Tai seniausias Lietuvos memorialinės skulptūros kūrinys, turintis ir gotikos, ir renesanso dailės bruožų. Antrasis antkapis skirtas vyskupui Pauliui (Povilui) Alšėniškiui (aut. Giovanni Maria Padovano).

0:00
0:00
Šv. Mykolo Dievo Motina
skaityti plačiau
Atgal

Koplyčios puošmena – „Šv. Mykolo Dievo Motinos“, dažniau vadinamos „Sapiegų Madona“, paveikslas. Šis Švč. Mergelės Marijos atvaizdas su pranciškonų šventaisiais Pranciškumi ir Bernardinu jau nuo XVI a. garsėjo
malonėmis ir stebuklais. Anksčiau buvęs Bernardinų bažnyčioje, vėliau paveikslas ilgą laiką priklausė Šv. arkangelo Mykolo bernardinių vienuolyno bažnyčiai. Nuo šios šventovės fundatoriaus giminės ir kilo pavadinimas „Sapiegų Madona“. Bažnyčioje paveikslo akivaizdoje patirti stebuklai buvo registruojami, o 1750 m. rugsėjo 8 d. atvaizdas buvo vainikuotas popiežiaus Benedikto XIV atsiųstomis karūnomis (aptaisas ir karūnos neišliko). Tai – ketvirtasis vainikuotas šventasis atvaizdas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (antrasis pagal senumą dabartinėje Lietuvoje).

2020-iais Katedros bendruomenės pastangomis Dievo Motinos ir Kūdikėlio Jėzaus karūnos atkurtos ir vėl puošia paveikslą.

0:00
0:00
Tremtinių koplyčia
skaityti plačiau
Atgal

Koplyčia nuo 1989 m. pašvęsta sovietmečiu žuvusių, įkalintų, ištremtų žmonių atminimui. Koplyčioje įrengtos trys epitafijos Vilniaus vyskupams: Jonui Nepomukui Kosakovskiui (1755–1808), Mečislovui Reiniui (1884–1953) ir Julijonui Steponavičiui (1911–1991).Sienų nišose – aštuonios šventųjų skulptūros, virš jų matomi dorybių simbolius laikantys angeliukai (aut. Pranciškus Smuglevičius). Nukryžiuotojo skulptūra į koplyčią perkelta iš 1864 m. uždarytos Trinitorių bažnyčios.

0:00
0:00
Šv. Vladislovo koplyčia
skaityti plačiau
Atgal

Šv. Vladislovas – Vengrijos ir Kroatijos karalius, gyvenęs XI a. ir tapęs šventuoju Vengrijos globėju. Priimdamas krikštą, Lietuvos ir Lenkijos valdovas Jogaila pasirinko Vladislovo vardą, todėl 1387 m. Jogailos statytai Vilniaus katedrai nuspręsta duoti Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo titulą.

Per didžiausią paskutinę katedros rekonstrukciją Laurynas Gucevičius suprojektavo šv. Vladislovo (anksčiau – vyskupo Abraomo Vainos) elipsės formos koplyčią. Koplyčia buvo ištapyta freskomis, jų fragmentus galima matyti iki šiol. Prie koplyčios altoriaus išlikę lotyniški užrašai liudija teologinę freskų prasmę: Zelus (uolumas) ir Fides (tikėjimas). Koplyčios altorius įrengtas XIX a. vid., jo nišoje stovi masyvi gipsinė šv. Vladislovo, rankoje laikančio kryžių, skulptūra (1861–1863 m., aut. Henrikas Dmochovskis).

Kalėdų laikotarpiu Šv. Vladislovo koplyčioje paruošiamas Betliejus, o Didįjį Ketvirtadienį į šią koplyčią rengiama procesija su Švč. Sakramentu.

0:00
0:00
Valavičių (buv. Karališkoji) koplyčia
skaityti plačiau
Atgal

XV a. pab. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio pastatyta Karališkoji, arba Valavičių, koplyčia. Šios koplyčios kriptoje buvo laidojami karališkosios šeimos nariai, tarp jų ir šventumu garsėjęs karalaitis Kazimieras.

Bažnyčiai leidus Kazimierą gerbti kaip šventąjį, Lenkijos ir Lietuvos valdovas Zigmantas Vaza ėmėsi statyti naują Šv. Kazimiero koplyčią, kuriai vieta atsirado iškeitus Vilniaus vyskupo Eustachijaus Valavičiaus (1572–1630) globotą koplyčią pietrytiniame kampe į Karališkąją koplyčią, tapusią Valavičių koplyčia. Iki 1630 m. Vilniaus vyskupo Eustachijaus Valavičiaus rūpesčiu koplyčia buvo perstatyta ir išpuošta.

0:00
0:00
Katedros požemiai
skaityti plačiau
Atgal
Katedros požemiai - seniausios ir svarbiausios Vilniaus kapinės. Čia buvo laidojami Bažnyčiai ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei nusipelnę didikai, valdovai, vyskupai ir kapitulos nariai. Pačios garsiausios asmenybės – Vytautas Didysis, Aleksandras Jogailaitis, Barbora Radvilaitė. Požemiuose galima pamatyti istorinius katedros mūrus, kriptas, vieną seniausių Lietuvoje freskų.
0:00
0:00
Kapitulos kripta
skaityti plačiau
Atgal
Kapitulos kripta – didžiausia ir vaizdingiausia požemių patalpa, įrengta po bažnyčios presbiterija. Šiandien kriptoje galima apžiūrėti radinius, pasakojančius apie katedros perstatymus ir puošybą. Čia saugomas ir žymiausio Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovo Vytauto Didžiojo palaikams skirtas sarkofagas.
0:00
0:00
Sarkofagas Vytauto Didžiojo palaikams
skaityti plačiau
Atgal

Vytautas – pirmasis Vilniaus katedroje palaidotas Lietuvos valdovas, padėjęs naujai perstatyti ir išpuošti bažnyčią. 1930 m. minint 500 metų nuo Vytauto mirties tikėtasi rasti kunigaikščio palaikus ir perkelti juos į naujai pagamintą sarkofagą. Deja, Vytauto palaikų tebeieškoma iki šiol.

Sarkofagas Vytauto Didžiojo palaikams. Čekoslovakija, 1930 m. LNM

0:00
0:00
Freska „Jėzaus nukryžiavimas“
skaityti plačiau
Atgal
Katedros požemiuose išliko viena iš seniausių Lietuvoje freskų, nutapyta XIV a. pab. – XV a. pr. Ji liudija apie Rytų ir Vakarų krikščionybės tradicijų susikirtimą ką tik krikštą priėmusioje valstybėje. Freskos viduryje matomas nukryžiuotas Kristus, po kryžiumi stovi jo motina Švč. Mergelė Marija ir mylimiausias mokinys šv. Jonas evangelistas. Pats piešinys ir graikiškos raidės Kristaus nimbe atspindi bizantiškosios dailės įtaką, tačiau Jėzus prikaltas trimis vinimis, kaip įprasta katalikų tradicijoje.
0:00
0:00
Figūrėlė su katedros kapitulos herbu
skaityti plačiau
Atgal
Vienas seniausių radinių – nedidelis sidabrinis angeliukas, rankose laikantis skydą su Vilniaus katedros kapitulos herbu. Manoma, kad XV a. pab. degėsių sluoksnyje rasta angelo figūrėlė buvo neišlikusio puošnaus relikvijoriaus kojelė. Trimatė holograma padeda įsivaizduoti, kaip šis relikvijorius galėjo atrodyti.
0:00
0:00
Karališkasis mauzoliejus
skaityti plačiau
Atgal
Po Šv. Kazimiero koplyčia įrengtame Karališkajame mauzoliejuje palaidotas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis, karalienės Barbora Radvilaitė ir Elžbieta Habsburgaitė, valdovo Vladislovo IV Vazos širdis.
0:00
0:00
Ekstremalus maršrutas
skaityti plačiau
Atgal

Nuo 2019 m. Vilniaus katedroje bazilikoje lankytojams atverti nauji požemių maršrutai, esantys šiaurinėje katedros požemių dalyje. Jie leidžia pamatyti ir išgirsti apie ilgus metus tiesiogine to žodžio prasme buvusias neprieinamas, užmūrytas ar užtvertas erdves. Lankytojai čia gali apžiūrėti vienų seniausių Lietuvoje mūrų, XIII–XIV a. bokšto ir laiptų liekanas, istoriškai neįkainojamus Jogailos ir Vytauto katedros mūrus, skirtingas laidojimo tradicijas menančias kriptas ir mauzoliejų, katedros rekonstrukcijas liudijančias sienas, XVIII a. drenažinę sistemą, gotikines plytas ir kitas vertybes, išsidėsčiusias nemažame, 120 kv. m plote po Vilniaus katedra.

0:00
0:00
Vilniaus katedros varpinė
skaityti plačiau
Atgal

Varpinė – svarbi Vilniaus arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių komplekso dalis, miesto simbolis. Varpinės istorija siekia XIII a. vidurį, dabartinę išvaizdą ji įgavo XIX a. pradžioje. Pastato viršuje laiką skaičiuoja seniausias miesto laikrodis, į šv. Mišias kviečia varpų skambėjimas, atsiveria netikėta Vilniaus panorama.

Sovietmečiu buvo nuspręsta katedros varpinėje įrengti kariljoną. Iš uždarytų Lietuvos bažnyčių čia atvežti įvairaus dydžio varpai. Jie gręžti, frezuoti, šlifuoti, tačiau varpų suderinti nepavyko. 2009 m. jie restauruoti Kelno arkivyskupijos restauravimo dirbtuvėse. Dalis varpų grįžo į bažnyčias, iš kurių buvo išvežti, kiti eksponuojami varpinėje. 

0:00
0:00
Didieji varpai skamba kviesdami į šv. Mišias, liturginių iškilmių, įvairių minėjimų ir švenčių proga. Senieji katedros varpai pražuvo per įvairias negandas. Iki šių dienų išliko tik du, skelbiantys laikrodžio dūžius. Taigi 2002 m. Kelno arkivyskupas Joachimas Meisneris padovanojo Vilniaus arkikatedrai šešis naujai nulietus varpus, kurių skambėjimo galima pasiklausyti iš arti 17 val.
0:00
0:00
Šv. Joachimo varpas
skaityti plačiau
Atgal
Pagal seną tradiciją kiekvienas bažnyčios varpas turi vardą, simbolinį ženklą ir įrašą lotynų kalba. Pats didžiausias varpas, sveriantis 2595 kg, buvo pakrikštytas Joachimo vardu – kardinolo Joachimo Meisnerio šventojo globėjo garbei. Ant varpo matomas inkaras simbolizuoja viltį, o užrašas skelbia: Spes nostra firma („Mūsų viltis tvirta“).
0:00
0:00
Šv. Kazimiero varpas
skaityti plačiau
Atgal
Antrasis didžiausias varpas, sveriantis 1505 kg, paskirtas šv. Kazimierui. Ant šono buvo išlietas šio šventojo skaistumą simbolizuojančios lelijos horeljefas ir užrašyti karalaičio pamėgto himno žodžiai: Omni die dic Mariae („Tu kasdieną šlovink Mariją“). Ši giesmė labai populiari ir Vokietijoje, kur varpas pagamintas.
0:00
0:00
Varpinės laikrodis
skaityti plačiau
Atgal
Katedros varpinės laikrodis – pats seniausias mieste. Manoma, į bokštą jis buvo įkeltas dar XVII a. Varpinės laikrodžio mechanizmui – apie 350 metų. Rimtesnio remonto reikėjo tik kartą, 1803-aisiais. Skaičiuoti laiką miestiečiams padeda žymių meistrų – Jono Delamarso ir Gustavo Miorko – lieti varpai, skambantys kas ketvirtį ir valandą. Varpinės viršuje galima apžiūrėti du išlikusius senuosius laikrodžio ciferblatus.
0:00
0:00
Varpinės panorama
skaityti plačiau
Atgal
Vilniaus katedros varpinės bokšto aukštis – 52 m. Tai vienas seniausių ir aukščiausių pastatų senamiestyje. Užlipus į bokštą, atsiveria įspūdinga Vilniaus panorama: senamiesčio pastatai, Gedimino prospektas, šv. Petro ir Povilo bažnyčia, puikiai matomos Katedrą puošiančios skulptūros.
0:00
0:00